Aistė

Debesų Pieva – tai tam tikras energijos vienetas, kuris jungiantis, iš pirmos pažiūros, atskiroms dalelėms, vis tankėja, stiprėja ir plečiasi. Negaliu to apibūdinti nei kaip vietos ar laiko, nei kaip renginio ar Žmonių grupės. Tai tiesiog jausmas, kuris visiškai užpildo kiekvieną kūno ląstelę ir neapleidžia, nesvarbu kur ar su kuo būtum ir ką veiktum. Debesų Pieva apima Meilės, Šviesos, Šeimos, Laisvės, Kūrybos, Dalijimosi, Augimo ir dar daug kitų sąvokų.

Debesų Pieva – tai jausmas, apimtas lyg pažvelgus savo Būčiai tiesiai į akis, pajautus save Pilną ir Laivą… per apkabinimus, dainas, šokius, pokalbius, klausymą, energetines ir fizines praktikas, tiesiog buvimą šalia žiūrint į laužą, per kiekvieną sutiktą žvilgsnį ir kiekvieną sugertą šypseną. Būtent tai man ir yra Debesų Pieva – Sielos Namai…tai Aš…tai Tu…tai Mes kartu…

Mano širdis, be jokios logikos ar proto pasipriešinimo, atvedė mane 2018m. vasarą į vietą, kurioje dieviškai susijungė ir buvo koncentruotai patirta Debesų Pievos energija. Kurios taip stipriai iki tol nesu jautusi ir patyrusi, tai buvo tik momentiškai užklupęs ar puse liežuvio paragautas jausmas einant gyvenimu, kurį mano Siela atpažino ir pilnai priėmė.

Kai prisimenu tą pirmą žingsnį iš automobilio į Pievą, po ilgos kelionės iš pajūrio, su pora draugių ir būriu (5) vaikų, visas chaosas ir nuovargis lyg ištirpo, pajutau tokį dangišką lengvumą, lyg fiziškai būčiau pavirtusi debesimi ir pakilusi nuo žemės paviršiaus…Tada supratau, kad esu Ten, Kur negaliu nebūti ir esu tuo, kuo iš tiesų Esu. Visas 5 dienas neteko įsispirti į batus (nes skraidantiems jie gi nereikalingi), veido nei minutės nepaliko palaiminga šypsena (tai manau galėtų paliudyti kiti, mane matę, Debesėliai), nebuvo ištartas nei vienas nereikalingas ir ne iš širdies žodis, telefoną mačiau lygiai 1 kartą (ir tą, kai pirmą vakarą ilgai teko migdyti vaikus ir patikrinus laiką, galiausiai juos nulaužus, supratau, kad “programa” jau baigta ir nuo tada teko atsiduoti tėkmei).

Būtent festivalio metu galutinai nusprendžiau eiti vegetarizmo keliu, kam kaupiausi gerus 7 metus, sutikau savo sielos brolių ir seserų, su kuriais tenka pasimatyti, apsikabinti ir vienas kitą įkvėpti vis dažniau, ir be abejo, Čia prasidėjo mano Didysis Gyvenimo Nuotykis – Šokis su savimi per visa, ką paliečiu.

Natūraliai norisi dėkoti idėjos autoriui Kęstučiui, tačiau jau tiek padėkų jam išdalinta, kad gal ir gana:) Ir be to, jaučiu, kad tai jau (jeigu kada nors buvo) nebe apie vieną sielą – Debesų Pieva vyksta santykyje su Savimi ir Kiekviena dalele, kuri yra esminė šiame Organizme.

Iš visos Širdies kviečiu Tave, prisijungti ir plaukti ten, kur mus kartu neša vėjas…išdrįsti save atskleisti ir parodyti kitiems, priimti save ir kitą, kaip to pačio organizmo dalelę ir grožėtis Gyvenimu, savimi, savo sesėm ir broliais. Kartu Mes esame Debesų Pieva – pĺėskim šviesą!